Akvilės ir Gyčio vestuvės

Akvilė buvo viena geriausių mano vaikystės draugių. Abi buvome su itin lakia fantazija ir, kai dabar pagalvoju… kiek visko veikėme, kiek kalbėjome… apie madas, vestuves, dviese švesdavome pačias tradiciškiausias Jonines, paauglystėje netgi parašėmeme knygą 😀 Prisimenu kvepiančius sausainiais jos močiutės namus. Močiutė buvo tikra super močiutė…

Nenustebau, kad vestuvės buvo labai asmeniškos, paliečiančios beveik visus Akvilės gyvenimo metus… mama, močiutė… Italija, vynas… Turbūt pačios asmeniškiausios ir tikriausią istorija pasakojančios vestuvės.

„Vestuvių vietą radome tik vasarį, tuomet užsiregistravome santuokai ir išdalinome kvietimus. Gal dar nebūčiau ilgą laiką ėmusis planavimo (vestuvės buvo gegužės 9d.) , bet pradėjau nebegalėt užmigt – tuomet ir susiėmiau Paskutinėmis savaitėmis buvo nemažai streso, bet man patiko 24/7 besisukančios ir nuolatinis bėgimas, kartočiau periodiškai, nes reikia kokios savaitėlės atsikvėpt.“ – prisimena planavimą Akvilė.
Mergina vestuves planavo pati su vyro, tėvų ir draugų pagalba:

„Planuoti buvo sunkoka, nes nuomojome tuščią galeriją, todėl reikėjo pasirūpinti viskuo – nuo šaukštelio cukrui į kavą iki stalų, staltiesių, apšvietimo. Išvakarėse padėjo atvažiavę tėvai ir uošviai, viską susivežėme, sustatėme, todėl galiu sakyti drąsiai, kad šventė mūsų ir tik mūsų, viskas apgalvota, net žiedus servetėlėms dariau pati. Viskas buvo suruošta taip, kad vestuvių dieną aptarnaujantis personalas teturėjo viską sudėti kaip buvo numatyta Vestuvių eigą patikėjome prižiūrėti ir kuruoti draugams, todėl vestuvių dieną streso nejautėme.
Jei neturite draugų savanorių – samdykite koordinuotoją profesionalą. „
Akvilės ir Gyčio vestuvės buvo vintage stiliaus. Vyravo kreminė, rožinė ir žalsva spalva.

„Stilių padiktavo mūsų apranga, nes puikiai žinojome, kad mano suknelė bus nėriniuota, 50-tųjų stiliaus, o jaunikis norėjo klasikinio rudo britiško stiliaus kostiumo su liemene. Vestuvėse buvo ir daugiau vintage, net gal nostalgiškų detalių – stalai dekoruoti 70-ųjų stiliaus spalvoto stiklo taurėmis su bijūnais ir rožėmis, desertų stalas buvo nuklotas baltomis močiučių rankomis nertomis servėtėlėmis bei jų klasikiniais desertais iš mano ir Gyčio vaikystės, keptais mūsų mamų ir tetų.“

Dekoras, maistas – viskas buvo labai taiklu ir atitiko vestuvių stilių:

„Vestuvės vyko erdvioje galerijoje Vilniaus senamiestyje, tad jos užgožti nesinorėjo. Šokių salę dekoravome lemputėmis (dėl šio sprendimo beprotiškai džiaugiamės, nes nuotraukos atrodo jaukiai ir tuo pačiu pakiliai, aš džiaugiuos, nes priminė nuotraukas iš pinterest). Užkandžių stalas buvo klotas sviestiniu popieriumi, patiekiami įvairūs itališki sūriai, kumpiai bei daržovės, o dersertų stalas buvo nostalgiškas ir „močiutiškas”. Vienoje iš salių vyko trijų patiekalų vakarienė su dviem ilgais stalais, tai šie buvo patikėti floristei, kur ji galėjo reikštis, aš tik išsakiau savo viziją ir rezultatas pranoko lūkesčius. Visa vestuvinė kanceliarija buvo daryta mano vyro, kuris taip pat pranoko mano lūkesčius.“– juokiasi mergina.

Pati idomiausia interviu dalis man buvo apie suknelę. Iškarto prisiminiau mūsų vaikystės diskusijas apie Akvilės mamos vestuvinę suknelę – ji buvo ne tokia, kaip kitos: alyvine lengvai krentanti. Mūsų nuosprendis buvo, toks, kad mes irgi tokia rinktumėmes, kadangi tokia suknelė niekada neatrodys juokinga, net ir šiuo metu tokia suknelė tikrai neiškristų iš šiuolaikinių mados rėmų O pati Akvilė rinkosi kiek kitokią, nei buvom nusprendusios kažkada 😀

„Rodos, visada žinojau, kad siųsiuosi suknelę. Medžiagą visą gyvenimą matydavau mamos spintoje, todėl kai ėmiausi planuoti vestuves visų pirma atėmiau iš mamos medžiagą 😀 Turint konkrečią viziją , patarčiau kreiptis į gerą siuvėją, jai apibūdinti, ko norite ir džiaugtis savo svajonių suknele. Pirma galvojau suknelę parduoti, bet per daug prisirišau, tad kolkas su ja skirtis neketinu. Gal ir dėl to, kad pas mamą ar močiutę niekuomet netrūko originalių asmeniškai siūtų drabužių, iš kurių ne vieną dabar nešioju ir aš, tai gal kada mano dukra norės šia suknele pasipuošti…“– mergina neapsiėjo be humoro ir sentimentų…

Visas vestuvių veiksmas nuo ceremonijos iki linksmybių vyko Vilniaus senamiestyje. Čia pora ir susipažino, todėl niekur kitur savo vestuvių dienos ir neįsivaizdavo…

Linksmybėms pora vedėjui pasakė griežtą ne…

„Ilgai teko už savo sprendimą kovoti ir atstovėti, bet griežtai sakėme ne. Artimieji baiminosi, kad neva nebus ką veikti, o mes buvome ramūs, nes žinojome, kad svečiai puikiai sutars ir jiems nereikės nurodinėti ką daryti. Norėjome šventės, kur visi galėtų atsipalaiduoti, o ne jaudintis, kada bus iškviesti į dar vieną žaidimą ar bus priversti pasakyti tostą. Ceremonijai ir po ceremonijos vykusiam aperityvo rinkomės akordeonistą, tuoktis žengėme grojant mūsų mylimam kūriniui iš filmo “Amelija iš Monmartro” . Po aperityvo pradėjo groti mano kolega, kuris taip pat yra puikus DJ, tai puikiai įtiko visiems skoniams, nuo Nelly Paltinienės iki Daft Punk.“
Vidurnaktį jie nesprogdino jokių fejeverkų, neleido led balionų ir nesirinko ugnies šou, kas dabar labai populiaru. Jaunavedžiai tuo metu pjovė tortą ir klausėsi artimųjų choro atliekamos dainos „Ilgiausių metų“.

„Mūsų vestuvės buvo labai asmeniškos, puikiai atspindinčios mus ir mūsų gyvenimą. Kiek netradiciniai buvo užkandžių ir desertų stalai, vakarienės stalai nebuvo nukrauti mišrainėmis ir silkėmis, nes maistas buvo atnešamas ir nunešamas. Aplinka buvo neįpareigojanti: buvo daug skirtingų salių ir erdvių, žmonės galėjo laisvai bendrauti, šokti, ragauti įvairius itališkus produktus, skanauti naminių sausainių, pyragų ir tortų. Programa buvo pakabinta prie įėjimo į šventę, todėl visi žinojo, kada susirinkti vakarienės, kada bus tortas ir panašiai.“

Nuotaka puikiai apibūdino tai, ką sukūrė per pusę metų planavimo. Tikrai puiki šventė (vertinant objektyviai ir subjektyviai).

Akvilė pataria viską nuodugniai ir keletą kartų aptarti su samdomu personalu, nes jie nesuvokia visko taip, kaip pats suvoki ir to, kas tau pačiai atrodo elementaru.

Akvilės ir Gyčio rekomendacijos:

Stalų nuoma UAB “Liramta”
Fotografė Ugnė Henriko
Floristė Audronė Sabalytė-Burbulienė
Šukuosena Mantas Tautvaišas (Kukla Beauty box)
Make up Povilas Staniulionis (Kukla Beauty Box)
Galerija „Arka“ 
Trijų patiekalų vakarienė “Kulinarijos studija”
Vynas ir užkandžiai “Burbulio vyninė ”

Komentarai