Egitos ir Dainiaus vestuvių romantika Maljorkoje….

Londone gyvenantys Egita ir Dainius net neįtarė, kad kartą susitikę naktiniame mieste, neilgai trukus taps vyru ir žmona… Ši pora kelionių entuziastai, tad nebuvo tokios minties, jog vestuves švęs Lietuvoje. Pakvietę pačius artimiausius, svarbiausius jiems žmones iš lietuviško rudens gūdumos į saulėtąją Maljorką, svarbiausia gyvenimo švente mėgavosi net savaitę.

Egita sako, kad ji ir Dainius yra skirtingos asmenybės, tačiau juos jungia panašus gyvenimo būdas ir  aistra kelionėms. Mergina prisiminė, kad kažkada įdomumo dėlei viename žurnale jie suvedė savo gimimo datas ir gautas atsakymas nustebino, nes puikiai apibūdino jų santykius:

„Jiems lengviau, nei kitoms poroms sugriauti tarp jų iškilusią sieną, sudaryti abi puses tenkinančią sąjungą. Jei pirmasis sugebės sutramdyti savo greitą užsidegimą, tai tarpusavio santykiai turėtų būti labai geri.“

Dainius Egitai netikėtai pasipiršo vienų atostogų metu viešbučio balkone, romantiškoje prieblandoje.

„Norėdami pabėgti nuo didmiesčio šurmulio, suplanavome išvažiuoti atostogų į Maljorka. Patį pirmą vakarą išėjome pasižvalgyti po miestelį ir atšvęsti atostogų pradžią. Kai grįžome į viešbutį, jaukiai įsitaisėme mūsų kambario balkonėlyje ir grožėdamiesi naktiniu vaizdu, gurkšnojome ispanišką vyną. Man net nebuvo kilusi mintis, kad jis galėtų per kelionę pasipiršti… O jis tai padarė patį pirmąjį vakarą! Galite tik įsivaizduoti,  kokios euforijos pripildytos buvo  likusios atostogų dienos!“

Egita dažnai pasvajodavo apie savo vestuves. Svajonėse ji įsivaizduodavo ceremoniją paplūdimyje, besileidžiančią saulę horizonte. Ir tai nebuvo gimtosios Lietuvos vaizdai. Idealią vietą vestuvėms, kuri buvo labai arti tų svajonių, pora rado netikėtai, jau kitų savo atostogų metu.

Mano norams ir svajonėms  pritarė ir Dainius. Iš pradžių, planavome susituokti tik dviese, tačiau galiausiai Dainius mane įtikino, kad reikia džiaugsmu su kuo nors pasidalinti ir tai būtų dar ypatingesnė šventė. Po pirmųjų  įsimintinų atostogų Maljorkoje, nusprendėme po pusmečio vėl ten skristi ir atšvęsti Dainiaus gimtadienį. Vieną dieną, išsinuomavę automobilį, ieškojome gražiausių šios salos kampelių. Ir… Aukštai kalnuose, kur jų viršūnės siekia debesis, jūra susilieja su dangumi ir atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas, mes stovėjome priešais Son Marroig šventyklą… Dainius tuomet pasakė: “Manau, tai būtų vieta, kur tikrai norėčiau susituokti…”

Taigi, išsirinkę pačią idealiausią vietą, jie savo jėgomis pradėjo planuoti vestuves. Didelės pompastikos nesinorėjo, tačiau iš Londono spręsti kai kuriuos klausimus Maljorkoje nebuvo taip lengva, todėl panaršę internete jie susirado tuo besirūpinančią kompaniją. O vestuvių stiliaus idėją jiems mestelėjo jaunikio batai…

„ Norėjome jaukios, be didelės pompastikos šventės, tarp savo pačių artimiausių žmonių. Gal nuskambės ir juokingai, bet vestuvių stiliaus idėja prasidėjo nuo Dainiaus dangiškos spalvos batų.  Tuomet pradėjome derinti aksesuarus, papuošimus ir visą kitą. Kadangi gyvename ne Maljorkoje, o Londone, tai vestuvių planavimas per atstumą nebuvo lengvas. Teko nemažai galvosūkių išspręsti. Visgi, reikėjo ir vietinio žmogaus, kuris padėtų, patartų, suderintų ir užsakytų reikiamus dalykus, pradedant  vestuvine puokšte ir baigiant maisto pateikimu. Perskaitę komentarus internete, pasirinkome „Magicmed“ kompaniją. Jie mums ir padėjo visais klausimais.“

Pora stengėsi savo vestuvėms sukurti kuo jaukesnę atmosferą, labai rūpinosi dėl svečių patogumo,  bei norėjo palikti jiems kuo didesnį malonų įspūdį.

„Dalyvavo tik patys artimiausi: mūsų tėvai, mano brolis su šeima, Dainiaus sesuo ir viena draugų pora. Rinkdamiesi vietą, atkreipėme dėmesį, ar yra tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos. Svečiams reikėjo pasirūpinti tik lėktuvo bilietais.Visa kita buvo mūsų rūpestis.

Dilema, kur apgyvendinti svečius, buvo iš ties sunki.Lengviausia būtų buvę visiems išnuomoti viešbučio kambarius, bet norėjosi privatumo, visiems pabūti drauge, atskiros erdvės pasiruošti didžiajai dienai. Todėl nusprendėme surasti vilą. Jos teko ieškoti net porą mėnesių. Ir pagaliau radome erdvią, su gražia terasa, vaizdu į jūrą, baseinu – tai, ko ir norėjome. Svečiai buvo sužavėti. „

Didžioji dalis paslaugų teikėjų buvo vietiniai. Agentūra, kuri padėjo planuoti vestuves rekomendavo jiems puikų virtuvės šefą, kuris maistą gamino čia pat, jų išsinuomotoje viloje, kur ir vyko šventė. Fotografas buvo  geras poros pažįstamas iš Lietuvos – Tomas Brazinskas, o jam talkino jo asistentė fotografė Sibilė Jančauskaitė. Jaunosios  makiažu ir šukuosena pasirūpino vestuvėse dalyvavusi draugė, makiažo meistrė Rūta.

„Manau mums tai tikrai pavyko padaryti, tai ko ir tikėjomės.  Tai buvo unikalios vestuvės, kurių pagrindinis akcentas – neįpareigojanti, laisva aplinka. Be to, norėjome visiems įrodyti, kad nereikia bijoti baltos spalvos! Ne tik jaunieji gali ją vilkėti vestuvių dieną. Žinoma, ir laiko tarpas, kuriuo galėjome mėgautis ne tik vieną ar keletą dienų, bet beveik visą savaitę. Po 5 naktų praleistų viloje ir atšvęsto vestuvių pokylio, savo svečiams padarėme staigmeną: nusivežėme juos į salos kitoje pusėje esantį viešbutį ir ten praleidome dar keletą dienų. Šventė tęsėsi toliau. Be to, turėjome labai gražią ir įdomią, priešvestuvinę  fotosesiją (dieną prieš). Dainiui tai buvo naujas “pirmas kartas“. „

Vienintelis dalykas, ką jaunavedžiai darytų kitaip planuodami vestuves dar kartą, tai nešvęstų jų viloje, o rinktųsi restoraną ant jūros kranto, nes dekoravimo malonumas, rūpestis atributika teko jiems patiems, o tai sukėlė nemažai streso ir užėmė daug laiko. Tačiau Egita ir Dainius nesigaili nieko. Patys geriausi prisiminimai išliko tiek jiems patiems, tiek jų artimiesiems, kurie ta euforija dalinosi kartu su laimingais jaunaisiais.

„Tiek priešvestuvinis laikas, tiek pačios vestuvės buvo tikrai ypatingai smagus laikas… Tas jaudulys, laukimas ir pasiruošimas…Gaila, kad viskas baigėsi…“

 

Egitos ir Dainiaus rekomendacijos:

Komentarai