Enrika ir Andrius

Manau, kad laimingos poros yra tos, kurias suveda ir jungia juokas. Besijuokiantys žmonės yra laimingesni ir visada gražūs. Jei manimi netikite, tai susipažinkite su Enrika ir Andriumi.  Argi išvydus juos galima ginčytis? Pora tarsi nužengusi nuo žurnalo viršelio. Norisi paklausti jų, gal jūs kokios įžymybės?

Pasirodo jie nėra įžymybės… Na bent jau kol kas 😉

„Manau mūsų poros išskirtinumas ir savybė, kuri mus sujungė-  šmaikštūs juokeliai, tiek tarpusavyje, tiek draugų kompanijoje.“– tokiais Enrikos žodžiais mes pradėjome interviu.

Jie abu yra labai aktyvūs žmonės, dirba pardavimų srityje ir daug keliauja.

„Neatsisakome  ir  tingaus poilsio“– pasakodama juokėsi mergina.

Pora susipažino jų bendros draugės gimtadienyje. Ten Andrius ir išvydo savo būsimą žmoną. Jie kalbėjosi, juokavo iki kitos dienos popietės. Taip užsimezgė romantiška jų draugystė. Lyg  tyčia iškart po pažinties Enrika išvyko atostogauti į Turkiją, o Andrius jau buvo suplanavęs iš Vilniaus keltis gyventi į Klaipėdą, tačiau įsimylėjėliai negalėjo būti vienas be kito ir Andrius sugrįžo atgal į Vilnių.

Kaip ir kiekviena moteris Enrika vis tikėjosi gauti sužadėtuvių žiedelį , ypač lemtingų atostogų Barselonoje metu. Mergina įtarė, kad tai tas metas, kai jis pasipirš, tačiau pirmą atostogų dieną nei antrąją jo nesulaukė ir jau buvo praradusi viltį… Antros dienos vakarą jie nuėjo pavakarieniauti į vieną restoranėlį. Enrika peržiūrėjusi meniu kiek susierzino, bet Andrius ištraukė sužadėtuvių žiedą…

„O aš tuo tarpu bumbėjau, kaip viskas brangu šiame restorane“– vėl juokiasi Enrika.

Žinoma mergina ištarė lemtingąjį TAIP ir prasidėjo didysis vestuvių planavimas.

„Galima sakyti viską suplanavau pati interneto pagalba ir minimaliu jaunikio įsikišimu. Kadangi pasiruošimui turėjome beveik metus laiko, tai galėjau ilgai ieškoti ir rinktis, bet kai pasiūla yra tokia didelė, tai tikrai buvo sunku, juolab,  kai turi įsitekti į savo biudžetą. Panika ir stresas  užklupdavo  todėl, kad aš norėdavau tam tikrų paslaugų ar tiekėjų, kurie nebetilpdavo į biudžetą. Todėl didelę dalį darbų dariau pati: kvietimai, stalo kortelės, susėdimo planai, dovanėlės ir t.t.“

Enrika norėjo, kad vestuvės būtų elegantiškos ir subtiliai prabangios. Jai norėjosi šviesių, pastelinių atspalvių savo šventėje, tačiau viską teko derinti prie pokylio vietos užuolaidų, nes pastelinės spalvos visiškai prie jų netiko,  todėl vyravo šokolado ir aukso atspalviai.

Kadangi vestuvės turėjo būti elegantiškos ir prabangios, tai jaunųjų įvaizdis taip pat turėjo derėti. Aplankiusi nemažai suknelių nuomos salonų, mergina nusprendė suknelę siūtis. Pasirinkta siuvėja suknelę pasiuvo per mėnesį, bet Enrika nebuvo laiminga gavusi ją į savo rankas:

„Jau pradžioje supratau, kad man nevisai patinka audinys, bet vis save įtikindavau, kad atrodau gražiai… Graži ta suknutė ir buvo, tiesiog aš su ja jaučiausi ne itin gerai, o tą dieną norėjau visiškos ramybės ir pilnatvės, todėl likus vos savaitei iki vestuvių , nuėjusi ieškoti nuometo į suknelių saloną „Santa“,  radau savo vienintelę su kuria jaučiausi lyg princesė, ir tik tada supratau,  kad ieškojau ir siuvausi ne tai,  ko širdis norėjo, todėl visiškai niekam nesakiusi išsinuomavau savo gražiąją suknelę. Daugelis svečių bažnyčioje liko apstulbę, kai pamatė mane su kita suknele (nes draugės ir artimi žmonės pirmąją suknelę buvo matę, o Andrius apie suknelių pokyčius sužinojo tik per fotosesiją).“

Pora susituokė 2015-05-15  Vilniaus Švento Kazimiero bažnyčioje. Nusifotografavę Vilniaus senamiestyje ir Užutrakio dvare, į Šventės vietą ( „La Villa Margis“) jie atplaukė kateriu, kas jiems ir jų šventės svečiams buvo labai įdomus potyris.

Jaunavedžiai šventinėms linksmybėms norėjo vedėjo ir Dj, tačiau jų norai netilpo į suplanuotą biudžetą, todėl teko pagalvoti ir paieškoti, kas dar atitiktų jų kriterijus. Po ilgų paieškų jie atrado grupę „ Dvyniai“:

„Tai yra viskas vienoje vietoje. Puikiai susidirbęs kolektyvas, kuris pranoko tiek mano, tiek svečių lūkesčius. Pas mus jie atvyko būdami 7 žmonių komanda: vedėjas, Dj, 2 dainuojančios merginos, 2 saxofonistai ir padėjėjas. Tikrai neįsivaizduoju, kaip mūsų šventė būtų praėjusi be jų.“

Vidurnaktį visi į dangų leido baltus šviečiančius LED balionus.

„Vaizdas buvo pasakiškas…“– prisiminė Enrika.

Vietoj gėlių jaunavedžiai svečių prašė atnešti loterijos bilietų, todėl jų gavo virš 200. Bet milijono , deja, jie nelaimėjo…

„Taisyklė pasitvirtino: jei sekasi meilėje, loterijoje nesiseka.“– nusišypsojo mergina.

Visada nuotakų klausiame, ko jos nekartotų arba ką dar padarytų , kad šventė būtų tobula?

„Neskubėčiau išsirinkti suknelės. Tai tikrai atsakingas momentas, tam kad nuotaka jaustųsi tą dieną pati laimingiausia.

Greičiausiai pasisamdyčiau aptarnaujantį personalą vaišėms prie bažnyčios, kad nereikėtų užkrauti rūpesčio artimiesiems (mums pagelbėjo mano sesutė).“

Enrika pridūrė, kad vestuvių planavimas jai buvo tikrai labai malonus ir ji mėgavosi kiekviena akimirka. Smagu atsiminti net rūpesčius ir vargus, kuriuos patyrė.

Ši pora tikrai laimėjo loterijoje- gražiausią meilę, nuostabias šypsenas.  Linkime, kad prie laimėjimo prisidėtų pati gražiausia ateitis.

Andriaus ir Enrikos rekomendacijos:

  • Renginių vedėjų grupė „Dvyniai“
  • Floristė- dekoratorė „ Inesos gėlės“
  • Fotografas- Tomas Janulevičius

Komentarai