Giedrės ir Giedriaus žiemos pasaka…

Pagaliau po niūraus rudens atėjo žiema. Vėl turime ko laukti, nuotaikas pamažu kilsteli lemputėmis besipuošiantys miestai… Labai mėgstu šį stebuklingą laikotarpį…

Kai kurie laukia ne tik žiemos švenčių, bet ir savo vestuvių. Po ilgu paieškų internete, pagaliau radau nuostabią praėjusių metų žiemos jaunavedžių porą, o vestuvės tikra pasaka… Ir dvelkia ne tik dviejų mylimųjų priesaika, meile,  bet ir Kalėdų pakilia nuotaika, romantika… Tikra žiemos pasaka! Giedrė ir Giedrius… Noriu pridurti, kad pažįstu nemažai porų, kurių vardai tokie patys: Simonas ir Simona, Linas ir Lina… Kažkokia magija? Arba, rodos, žmonės tyčia ieškojo savo antrosios pusės tokiu pat vardu. Ar tai sustiprina žmonių meilę? – net neįsivaizduoju, bet būtent Giedrės ir Giedriaus išsiskiria savo charizmatiškumu ir atrodo skirti vienas kitam.

Giedrė yra nenustygstanti vietoje mergina- tikra devyndarbė. Ji dirba baldų projektuotoja savo šeimos įmonėje, laisvu metu užsiima papuošalų, dekoracijų gamyba, o jei viskas nusibosta, tuomet lekia  užsiimti virtuvės šedevrais.

Giedrius baigė geografijos studijas, tačiau nusprendė išpildyti savo svajonę ir tapo futbolo treneriu. Kad neatsiliktų veiklumu nuo žmonos, jis papildomai studijuoja psichologiją.

Ši pora susipažino netikėtomis aplinkybėmis, o ir pirmasis pasimatymas įvyko ne tokiu laiku, kokio visi tikėtųsi. Dabar jau tikrai nenustebau, kad ir metų laikas vestuvėms buvo pasirinktas ne toks, kaip pas visus. Šie du žmonės ypatingi,vėl gi, tai porelė turinti tik  jųdviejų nuosavą mažytį pasaulėlį.

„Mes esame puikus pavyzdys kaip likimas suveda dvi širdis. Vieną eilinį penktadienio vakarą po darbų abu užėjome į tą patį prekybos centrą. Į kurį šiaip praktiškai niekada neužeidavome. Mūsų akys susitiko. Nors nebe vaikai, bet pilvuose drugeliai ėmė skraidyti abiems.

 Pora savaičių nepavyko man šito vaikino išmesti iš galvos. Plungė miestas nedidelis, tai kai labai nori gali sužinoti apie visus viską. Vardą ir pavardę sužinoti pavyko nesunkiai.  Facebookas šiais laikais įsitikinau –  visagalis.  Galų gale atšventusi Kovo 8-ąją su dar dviem vienišom draugėm nusprendžiau, kad nieko aš neprarasiu jam parašydama. Ir vieną vakarą tiesiog ėmiau ir brūkštelėjau šiam vaikinui žinutę: „Labas Giedriau, gal norėtum su manimi išgerti arbatos?“ Teigiamo atsakymo sulaukiau po poros minučių. Buvo juokinga, nes nesitikėjau tokio užsidegimo. Teko vilkinti situaciją, nes į pasimatymą taip greitai pati eiti bijojau. Po kasdienių susirašinėjimų Facebooke į pasimatymą išėjome tik po 4 savaičių. Čia jau pirmąjį žingsnį žengė JIS.  Pakvietė į pasimatymą 5 val. ryto! Buvo stebuklinga, romantiška ir juokinga.  Ką galiu pasakyti… ypatingoms merginoms reikia sutikti ypatingus vaikinus ir viskas vyks taip kaip ir turi vykti.“

 

Taigi, kodėl vestuvės įvyko žiemą?

„Vieną gražų vasaros vakarą, po šventės Giedriaus direktoriaus namuose iš širdies pasikalbėjome. Rezultatas -tuokiamės!!! Na ir kas, kad po 4 mėnesių draugystės! Na ir kas, kad dar daug ko vienas apie kitą nežinom! MES Mylim vienas kitą! Nebe vaikai gi, kam čia mušti draugystės rekordus? Pastebėjome tokią tendensiją: pirmą kartą jam parašiau kovo 13 d. Piršlybos įvyko Liepos 13 d. Tai ir tuoktis reikia 13 d. Pažiūrėjome į kalendorių ir pamatėme, kad ta 13-ta yra gruodį. Šiek tiek nesitikėjom, bet abu esame kūrybingi žmonės. Iki gruodžio 5 mėnesiai – susisuksim pagalvojom. „ – Tai, visgi, žiema buvo pasirinkta netyčia, netikėtai…

 

Sužadėtiniai savo šventę įsivaizdavo romantišką ir jaukią. Per daug sukti galvos ir nereikėjo, nes viską padiktavo jų pačių gyvenimo būdas ir tai, kokios asmenybės jie yra.

Pagrindinis noras buvo sukurti jaukią šventę pirmiausia sau, savo šeimoms, draugams. Esame realistai ir nekūrėme planų apie „baltas vestuves“. Gyvename Lietuvoje, o čia jau pora metelių kaip Kalėdas sutinkame be sniego. Iš kart buvo atsisakyta atrakcijų, fotosesijos lauke, kad nebūtų jokių neišpildytų lūkesčių. Jei tą dieną būtų buvę sniego tai būtų buvęs tik malonus siurprizas. Pagrindiniai šventės reikalavimai buvo jauki sodyba, daug žvakelių, gyva džiazo muzika. Svečių neįpareigojome ypatingais reikalavimais. „Šventės rūbas -gera nuotaika“, taip net buvo parašyta kvietimuose. Bendrą šventės stilių diktavo mūsų asmenybės. Mes esame Giedrė ir Giedrius. Tai ir šventę puošė dekoracija   „GiGi vestuvės“. Patys esame šiek tiek senamadiški, todėl šiek tiek jaučiamas retro stiliukas. Iš kailio nesinėrėm dėl smulkmenų, neišlaidavom, stengėmės taupyti, nes abu suvokėm, kad po vestuvių gyventi taip pat reikės.“

 

Nuotaka laisvalaikiu pati gamina dekoracijas, padeda žmonėms dekoruoti šventes, todėl ir savo šventei sukurti šių darbų ėmėsi pati. Idėjų aišku netrūko, o jei pritrūkdavo, tai jai vsiada padėdavo pinterest.com tinklalapis.

Visus penkis planavimo mėnesius devyndarbei Giedrei pirmą kartą gyvenime  pirmoje vietoje buvo ne jos darbas, o kita veikla – vestuvių planavimas.

„Planuoti sunku nebuvo. Sunku buvo susitvarkyti su savais darbais kurie nebuvo susiiję su vestuvėmis. Mūsų galvose mintys sukosi apie šventę, o dirbti reikėjo visai kitus darbus. Bet vakarais, netgi naktimis sėdėjome ir pamažu kūrėme savo meilės šventę. Giedrius sukūrė vestuvių kvietimus, aš padariau vokelius. Pati dekoravau savo vestuvinius batelius, pasidariau galvos papuošalą, dėžutę žiedams, segtukus vyrukams į švarkus, raištelius ant rankų merginoms. Kartu sugalvojome etiketes gėrimams: „Gi Gi vestuvių vynas“ ir pan. Dovanėles svečiams: „Love is sweet“. Dovanėles teveliams: „Ačiū, kad užauginote mano svajonių žmoną“ , „Tėti, tu visada būsi pirmoji mano meilė“. Stalo dekoracijas ir visas kitas interjero puošmenas darėme savo rankomis. Lengviausia buvo mūsų viduje. Mūsų vidinė nuotaika. Ramybė, nes turėjome vienas kitą.“

 

Vestuvės nebuvo suplanuotos taip, kad viskas vyktų pagal svarbų planą. Jos vyko su improvizacijos priekoniu.  Nebuvo begalės sustyguotų akimirkų, suplanuotos fotosesijos dviese. Jaunieji stengėsi daug laiko skirti svečiams ir pasilinksminti kartu, o ne stresuoti, kada ką ir kaip daryti. Jie labai džiaugiasi savo linksma fotosesija ir vestuviniu šokiu, kuris buvo kuriamas jau tą akimirką, žingsnelis po žingsnelio, kuomet reikėjo jį sušokti.

„Vestuvių programos metu buvo dvi pertraukėlės, kai svečiai galėjo atsipūsti nuo žaidimų, tai jų metu mes bėgte bėgome į kitą pastatą (pirtį) ir ten skyrėme 5 min. fotosesijai, žiūrint į nuotraukas to tikrai nepasakysi :), o parlėkus iš pertraukėlės jau reikėjo šokti pagrindinį šokį. Na, čia gal ir pasakysi, kad nesirepetavę, bet buvo linksma. Buvome tokie kokie esame. Improvizatoriai. Kartu gyventi reikės taip pat be repeticijų. Svarbu vienas kitą jaučiam.“

 

Giedrė yra maksimalistė, viską nori padaryti pati, be jokios pagalbos. Net tada, kai artimieji siūlėsi padėti, ji manė, kad tikrai susitvarkys su darbais pati viena ir pagalbos atsisakė. Bet tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio paskutinėmis dienomis prieš vestuves ji ėmė gailėtis…

„Dvi dienas prieš vestuves teko viską realiai suvokti, kad be pagalbos neapsieisim. Šventės vietą iki vėlybių puošėme su drauge. Norėjosi pačiai pamatyti galutinį rezultatą. O viską papuošusios supratome, kad jaunoji dar neturėjo puokštės. Mano draugė 24 val. nakties kibo į darbus ir drebančiomis rankomis susuko man puokštelę, to niekada nepamiršiu… Dabar atrodo, kad viskas būtų buvę šiek tiek paprasčiau, jei būčiau priėmusi pagalbą iš pradžių. Taip pat šiek tiek širdelę skauda, kad neužsisakėme filmuotojo. Tą akimirką kai vyko planavimas, abu su vyru sakėme, kad nereikia, užteks fotografės. Bet kai pamatėme keletą video kur nufilmavo su telefonais mūsų draugai, tai norėjosi žiūrėti ir žiūrėti. Jei kas leistų pakartoti tikrai filmuotume šventę.“

 

Bet per vestuves emocijos, akimirkos buvo pačios nuostabiausios: šilti apsikabinimai, bučiniai ir šokiai atnešė vestuvių dalyviams ankstyvas Kalėdas. Tai buvo ypatinga…

„ … meilė tvyrojo ore… grįžę namo su susižvalgėm su vyru ir pasakėm vienas kitam, kad buvo TOBULOS MŪSŲ VESTUVĖS. Ir buvo taip keista, kad jau viskas baigėsi. Tiek planuota, tiek daryta ir viskas. Ką toliau reikės veikti vakarais ir naktimis ?“

 

Tuk tuk… Ar į Jūsų duris dar nesibeldžia Kalėdos ir meilė?

Šių jaunavedžių dėka aš jau girdžiu…

 

Giedrės ir Giedriaus rekomendacijos:

 

 

Komentarai