Monika ir Darius

 

Tai pasakojimas apie nuotaką, kurios įvaizdis man itin įstrigo atminty ir aš negalėjau sulaukti, kol pagaliau gausiu jaunavedžių interviu, vestuvių nuotraukas. Subtiliai seksuali ir kiek ekstravagantiška… Žiūrint į ją, jau niekas nebesvarbu: nei dekoras, nei netikėtumai vykę vestuvėse. Šalia savo vyro Dariaus Monika dar labiau spindi –  tokia moteriška, patraukli ir mylima.

O kad mylima, tai tikrai. Vien jau piršlybų istorija, kurią pasakoja pats Darius įrodo ryžtą padaryti viską dėl savo mylimosios…

Suėjus  mūsų draugystės 8 mėnesiams , nusprendžiau, kad ji tikrai yra tas žmogutis, su kuriuo noriu praleisti visą likusį savo gyvenimą. Tada pradėjau mąstyti kaip čia įspūdingai pasipiršti savo išrinktajai. Nusprendėme skristi pailsėti į šiltus kraštus, tad aš ir pasirūpinau kelione į Egipto žemę, kurioje pasak istorikų įsižiebė Marko Antolijaus ir Kleopatros meilė bei sąjunga. Turėjau dar dvi savaites pasirūpinti žieduku ir suplanuoti, kaip Egipte romantiškai pasipiršti. Žiedukas kaip ir nupirktas. Nusprendžiau, kad piršiuosi ant jūros kranto, bet didžiausia problema buvo – kaip didesnes žvakes nusivežti į Egiptą, kad Monika nesuprastų, bet sėkmingai susikroviau pusę lagamino žvakių (48 vnt. didesnių žvakių) ir ant jų susidėjau keletą drabužių. Kai lagaminus pridavinėjome į lėktuvą, Monika niekaip negalėjo suprati, kaip gali vyro lagaminas sverti daugiau negu moters ?  Egipte viešbučio administratorius pasirūpino žvakių išdėstymu širdelės forma ir vakariene, o man beliko atsivesti Moniką. Tuomet aš sėkmingai pasipiršau savo jau esamai žmonai.“

Šiai porai svarbiausia yra pasitikėjimas vienas kitu, santykių darna.

„Kartu esame vienas lyg vienas asmuo, mes niekad nesipykstame, mūsų nuomonės, požiūriai identiški, dėl to mums viskas visada taip paprasta… „– sako Monika.

Vestuvių planavimas ėjosi sklandžiai, turbūt, dėl to, kad norai, mintys ir vizijos abiejų panašūs. Paslaugų teikėjus pora rinkosi labai atsargiai, vis palygindami vienus su kitais, rengdami susitikimus, bendraudami. Jie sako, jog todėl jiems pavyko rasti geriausius variantus kokybės ir kainos atžvilgiu.

Na, o jaunavedžių įvaizdis buvo pasirinktas pagal jų charakterius. Monikos ryškus, drąsus, griežtas, nes ji tokia yra gyvenime.

„Pirma mintis apie mano įvaizdį būtent ir buvo tokia: suknelė atvira nugara ir tamsios, sodrios lūpos, derančios prie vestuvinės puokštės. Norėjome atrodyti kontrastingai ir harmoningai, mano ne tik įvaizdis gan griežtas, tačiau ir gyvenimo būdas, mėgstu kontrastą, tikslumą, aiškumą ir einu visuomet tiesiai į tikslą,  dėl to populiariausias ,,vėjavaikiškos nuotakos“ įvaizdis tikrai ne man.“

Darius iki šios dienos prisimena akimirką, kai Monika žengė link jo prie altoriaus. Ji buvo jam tobula. Vyras pravirko, nes dar kartą pasitvirtino tai, kad ji yra jo gyvenimo moteris. Jis jautėsi laimingiausiu žmogumi Žemėje…

Kadangi, ceremonija vyko ganėtinai vėlai (16:00), tai fotosesija vyko prieš ceremonija. Jaunavedžiai labai džiaugiasi priėmę tokį sprendimą – nesifotografuoti po santuokos, o vykti kartu su svečiais į šventės vietą. Jie galėjo iš karto švęsti savo laimę ir niekam nereikėjo jų laukti sugrįžtant pusę dienos.

Be nesklandumų nepraeina nei viena šventė…

„Neskaitant to, kad limuzinai vėlavo pusantros valandos, visi smagiai pasisėdėjome bažnyčios kiemelyje. Šventinėje dalyje buvo užsakytos staltiesės baltos spalvos, o iš floristės gėlės su tamsia vyšnine spalva, tačiau tiek restorano dekoratoriai, tiek floristė susipainiojo ir  lyg tyčia viskas gavosi aukso spalvos, kas labai derėjo tarpusavyje ir nei kiek nesugadino šventės.“

Vestuvių planavimas: pyragėlių ragavimas, smulkmenų dėliojimas ir kiti darbai buvo malonūs, nepamirštami. Na, ką jau kalbėti apie tai, kad vestuvės buvo tikrai TA nuostabi diena…

„Aš mūsų vestuves prisiminsiu visa savo likusį gyvenimą. O su draugais iki šiol kartais pasijuokiam iš to, kai iš bažnyčios važiuojant link tilto, kur turėjau nešti savo žmoną, sugedo vieno limuzino oro kondicionierius, o lauke buvo labai karšta ir draugai stengėsi pakaitomis atsivėsinti iškišę galvas pro limuzino langą , nes taurieji gėrimai limuzine tik dar labiau šildė juos…  „ – šypteli Darius.

Po nuostabios šventės lieka dar nuostabesni prisiminimai. Kam linksmi, kam sentimentalūs, bet svarbiausia, kad jie visi leidžia vėl pajusti tos dienos dvasią…

 

Monika Ir Darius rekomenduoja:

Komentarai