Ponas ir Ponia Šimkai

Nuostabu, kai žmonės nori išbandyti kažką naujo, nematyto. Jolita ir Tomas būtent tokie. Mane sudomino jų pasirinkta tema vestuvėms – „Mr. & Mrs. Smith“ (filmas ). Tik šios poros atveju – Mrs. and Mr. Šimkai.

Jolitą ir Tomą suvedė nepavykę ankstesni santykiai. Ilgi pokalbiai vakarais prie arbatos puodelio pamažu išsirutuliojo į meilę. Neilgai trukus iš tos meilės gimė ir nuostabi dukrytė. Viskas vyko greit, bet tik į gerą.

„Tomas sako, kad sužavėjau jį savo juoku ir pozityviu požiūriu į gyvenimą. O man patiko jo rūpestingumas, patikimumas – jei ką nors pažadės, tai taip ir bus.“

Pora mėgsta išsiskirti iš minios, elgtis spontaniškai. Monotonija juos „žudo“.

Tomas Jolitai piršosi net keletą kartų. Pradžioje po dukrelės gimimo, bet Jolita nuo vestuvių išsisukinėjo, nes tvirtai žinojo, kokių vestuvių  norėtų, o tada tokios šventės jie negalėjo paversti realybe, tad vestuvės įvyko po 7 metų buvimo kartu. Noras susituokti niekada nedingo. Tomas prieš vestuves ir vėl pasipiršo kelionėje į Turkiją (nes pirmojo žiedo „terminas“ jau buvo pasibaigęs).

„Vestuves planavome patys. Kadangi pradėjome likus lygiai metams, viskas vyko lėtai ir palaipsniui, be didelio vargo. Pirmiausia vedėjas, tada sodyba. Toliau norėjome rezervuoti bažnyčią – bet, pasirodo, reikia laukti naujų metų, nes kunigai knygų neturi kitiems metams. Tad iki to laiko bandėme dėliotis kvietimų idėją, apsiskaičiuoti alkoholį ir pan. Suknelės viziją jau turėjau, bet dar dairiausi alternatyvų… „

Tema vestuvėms gimė beieškant  originalių pakvietimų…

„Užkliuvo „Mr. & Mrs. Smith“ tematika. Iškart prisiminiau, kad suknelę tokią jau turiu, tad paskambinau Tomui ir sutarėme, kad idėja tinka. Taigi,  padarius fotosesiją ir patiems susimaketavus kvietimus  vieneto kaina gavosi tik 1 Lt. O pats gamybos procesas buvo netgi malonus. Prie kvietimų pradėjome derinti visą kitą… Priešvestuvinę fotosesija taip pat buvo  „Smith‘ų“ tema. Ginklais bei akiniais vestuvių metu pasirūpino vedėjas. Užsakėme fotostendą  panašų į kvietimus, ir pateikėme savo vestuves kaip: „PREMJERA: PONAS IR PONIA ŠIMKAI“. Prie įėjimo į pokylio salę planavome pastatyti dideles gėlių puokštes, bet paskutinį mėnesį už tą pačią kainą suradome ugnies deglus, kurie vakare atrodė tikrai įspūdingai. Dėl kambarių svečiams: žiūrėjau filmą ir išsirinkau pagrindines veiksmo vietas… Taip gimė kambarių pavadinimai: „šnipų štabas“,  „nelegalūs lošimo namai“, “Kolumbija – Bogota“, „kaimynai“, „psichologo auditorija“ ir t.t.  Aišku, ir su kambariuose paliktais tam tikrais akcentais, atitinkančiais kambario pavadinimą… Mms buvo svarbu būti kitokiems. Panašių idėjų amerikietiškuose portaluose tikrai yra – na, o Lietuvoje, turbūt, esame primieji pasirinkę šią temą.“

Jolita savo nuotakos suknelės viziją galvoje buvo patalpinusi jau keletą metų, taigi dėl jaunavedžių įvaizdžio ilgai sukti galvos nereikėjo.

„Vieno „Martini“ organizuojamo renginio metu pamačiau  Astą Valentaitę  su nuostabia raudona šilkine suknele… Tada pasakiau sau – tobula suknelė vestuvėms, jei tik būtų balta… Grįžusi namo nepasikuklinau-  susiradau Astą Facebook ir paklausiau, kas kūrė jos suknelę. Ji pasakė, kad tai dizainerio Egidijaus Sidaro sukurta suknelė. Kreipiausi į Egidijų ir pasiteiravau suknelės kainos ir ar pasiūtų tokią pat baltą… Susitarėme dėl siuvimo. Beliko sulaukti tik vestuvių (jos įvyko po maždaug dar 2 metų). Suknelės korsetą pati dekoravau Swarovski kristalais. Daugiau vargo buvo, kol suradau norimas basutes. Apžiūrėjus visas Vilniaus ir Kauno parduotuves, turgus. Supratau, kad nieko ten nėra… Tadar mėnesį pasikapsčiau internete ir radau: iš Vokietijos parsisiunčiau STUART WEITZMAN  basutes, kurios buvo nerealiai patogios ir nuostabiai gražios. Su jaunikio apranga buvo viskas labai paprasta:  prieš keletą metų reikėjo naujo kostiumo. Nepagailėjo pinigėlių ir nusipirko gerą MONTON, su idėja „kad ir vestuvėms sueis“. Taigi ir „suėjo“. Egidijus pasiuvo fantaziją kišenėlei iš mano suknelės skiautės. Taip pat priderino ir kaklaraištį, dekoruotą kaip ir mano suknelė. Sidabrines,  markazitais puoštas sąsagas rankogaliams Tomui padovanojau vestuvių išvakarėse gimtadieni proga. Ar tai buvome tikrieji mes? – 100% mes! Atsisakėme nereikalingų dalykų (tokių, kaip gėlytės atlape, rūtų vainikėlio), todėl liko tik tai, kas mums svarbu.“

2015-07-25 Jolita ir Tomas susituokė  Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato  bažnyčioje. Vestuvių fotosesija vyko prieš ceremoniją Ukmergėje, nes jaunavedžiai į sodybą norėjo vykti su savo svečiais. O ten linksmybės prasidėjo su pasirinktu Dj ir vestuvių vedėju Žiogu.

„Buvo nuostabu! Jie perima vestuvių vairą jau nuo bažnyčios: rūpinasi žiedlapiais, pilsto šampaną, nešioja užkandžius, netgi raudoną kilimą savo atsiveža. Jau nekalbant apie nuostabią muziką, kuri skambėjo mums išėjus iš bažnyčios… Po vestuvių ceremonijos sakiau Tomui, kad susituokėm kaip žvaigždės. Dėmesingumas ir viskas apgalvota iki smulkmenų. Tuo „Trys karaliai“ tikrai išsiskiria iš kitų. Žiogas yra lankstus, kupinas idėjų ir pasiūlymų, konkretus. Mūsų pačių bei svečių vertinimu – 10 balų! Žiogo patarimo paklausę,  12 val. programai pasirinkome efektingą vestuvinio torto įnešimą: jie prismaigstė į tortą purškiančių žvakučių ir įnešė pritemdžius šviesas. Po pjovimo pabiro konfeti (neįsivaizduoju iš kur – čia jau vedėjų nuopelnas). Vaikams buvo papildoma programa, kuria taip pat pasirūpino Žiogas, todėl nereikėjo jaudintis dėl vaikų užimtumo šventės metu, tai pildomai kainavo 100 eur. , bet buvo tikrai verta.“

Jolita savo vestuves prisimena tarsi trumpą malonią akimirką. Planavimas buvo tos dienos dalis, kuri irgi teikė pasitenkinimą. Tai yra patirtis, kuri lieka visam gyvenimui.

Tomas vestuves prisimena, kaip didžiulį „WOW“. Jis nemažai prisidėjo prie planavimo. Netgi vestuvių rytą 5 val. vyko pasiimti torto. Turbūt didžiausias jo indėlis buvo tai, kad jis visą laiką morališkai palaikė Jolitą, net ir vestuvių dieną.

„Kadangi nuotakai pats padėjau apsirengti, tai galvoje buvo sumaištis. Ji jaudinosi dėl suknelės, aš bandžiau raminti, kad viskas bus gerai…  O bažnyčioje, kai pamačiau Jolitą  ateinant prie altoriaus, buvo mažutis jaudulys ir  šypsena, kai ji eidama link manęs primynė sijoną… Drebantis balsas įžadų metu…“

Jolita ir Tomas rekomenduoja:

 

 

 

 

Komentarai