Kaip rašyti užklausą vestuvinių paslaugų teikėjams?

Gyvename visuomenėje, kur visi skubame, taupome laiką,  kur normalu bendrauti žinutėmis  telefonu ar Facebooke. Čia niekas nenustebs, gavęs tekstą be skyrybos ženklų, susikeitusiomis vietomis, ne lietuviškomis raidėmis. Dėl tokių „smulkmenų“  nesukame sau galvos ir gyvename toliau. Didesnės diskusijos kyla dėl  netaisyklingos rašybos komentaruose, turiu omeny pasisakymus, kai žmonės daro pradinuko lygio gramatikos klaidas ir  kuomet jos tiesiog rėžia akį. Dažnam „neatlaiko“ nervai. Diskusijoje prasideda  gramatikos pamokės ir įsiplieskia didžiulės aistros tarp „mokytojų“ir „nemokšų“. Vieni sako, jog verta rašyti taisyklingai, lietuviškai, kiti atkerta, kad tai tik internetas ir kaip rašai, nėra svarbu. Kur gi yra tokio „greitojo“ bendravimo ribos? Kada sau turime pasakyti „stop“ – šioje vietoje privalau „įjungti“ taisyklingos rašybos mygtuką?

Šį kartą apie komentarus ir trumpasias žinutes nekalbėsime. Mūsų tema yra apie tai, kas rūpi tiems , kas įsijungė paskaityti šį straipsnį – žmonėms, kuriuos domina vestuvių tema. Pakalbėkime apie kliento ir paslaugos teikėjo bendravimo etiketą. Ar toks egzistuoja? Kaip derėtų užsisakinėti norimas paslaugas, kad į užklausą mes tikrai gautume atsakymą?

Vieša paslaptis,  jog kai kurie paslaugų teikėjai  taip pat atsirenka klientus, kaip ir klientai atsirenka juos.  Tai nevyksta todėl, kad kažkas  susireikšmina  ir pan. Taip yra todėl, kad žmogus, kuris suteikia paslaugą turėtų jausti nors mažiausią simpatiją savo klientui, o klientas atsakyti tuo pačiu. Tarp jų turi būti draugiški santykiai, sutapti nuomonės, nes tik taip jie supras vienas kitą ir rezultatai bus patys geriausi. Kitu atveju,  kartu dirbti yra labai sunku, rezultatai netenkins nei kliento, nei to, kuris suteikė paslaugą.

Kaip klientai – žmonės, kurie nori samdyti planuotoją, fotografą, maisto tiekėją ar kt. , nori gauti išsamius, mandagius, šiltus atsakymus į savo užklausas, taip ir pats fotografas, planuotoja, muzikantas maloniau jaučiasi sulaukęs nuoširdaus, mandagaus laiško.

Siųsdami savo CV darbdaviui, Jūs niekada nebūsite pakviesti į darbo pokalbį, jei CV bus netvarkingas, pilnas gramatinių klaidų, nemandagus ir pan. Pokalbis tarp kliento ir paslaugos suteikėjo yra lygiai toks pat darbo pokalbis. Privalu, kad ir labai skubant, parašyti elementarų „Laba diena“, „Ačiū“, į nepažįstamą žmogų kreiptis „Jūs“. Vėliau, atsiradus glaudesniam ryšiui, jau galėsite ir atsipalaiduoti.

Visai neseniai savo Facebook paskyroje,  fotografas Paulius Gvildys ne juokais susirūpino dėl vyraujančios užklausų rašymo ne kultūros:

„Kalbėjom apie kainas, o dabar pakalbėkime apie pagarbą fotografui. Parinkau geriausius gautus „perliukus“ . Patarkit, kaip atsakyti į tokias žinutes, kur nei „laba diena“ nėra? “  – ir prisegė keletą jam atsiųstų žinučių.

Kiek vėliau fotografas įkėlė keletą pavyzdžių, kur žmonių užklausos jam buvo daug malonesnės.

„ Į tokius laiškus šimtą kartų smagiau atrašyti, nei į „Zdrw, kiek kainuoji?“ arba „La, kokia kaina?“. Daug kas klausiate, kaip tada turi atrodyti normalus laiškas, kuriuo pirmą kartą žmonės kreipiasi į svetimą žmogų, tai prisegu keletą iš daugybės kitų gerų pavyzdžių. Jeigu jau klaviatūra nespausdina lietuviškų raidžių, tai bent būtų smagu žinoti, kokių reikia paslaugų, kada jų reikia ir kur jų reikia, kad būtų galima bent kiek išsamiau atsakyti dėl kainos. Visi fotografai turi skirtingus kainos sudarymo metodus, visos vestuvės skirtingos, visų poreikiai skirtingi, todėl į klausimą „Zdrw, kiek kainuoji?“ tiesiog nėra jokio atsakymo. Atrodo paprasta ir elementaru.“

Tai įžiebė ilgą, neišsenkančią diskusiją su pritarimu arba su pasipiktinimu. Paulių išbarė ne tik klientai, bet ir kolegos.

Gal ir „išsišokėliškas“ žingsnis. Žmogus pasikarščiavo bet sutikite, jog dalis tiesos  yra jo žodžiuose, nes niekas, būdamas klientu nenorėtume gauti atsakymo : „Zdrw, ne, ne laisvas“, „Zdrw, 1500 eur“. Bent jau aš, tai bėgčiau nuo tokio nekultūringo žmogaus kuo toliau, juolab, kad šiais laikais viskas kainuoja nejuokingus pinigus.

Paklausinėjau keleto žmonių, kurie dirba vestuvių srityje, ką jie mano apie Pauliaus pasisakymus ir ar turėtų vyrauti kultūringas bendravimas tarp užsakovo ir paslaugos teikėjo. Nuomonės išsiskyrė, todėl spręsti kieno tiesa, vis gi palieku JUMS patiems.

Ilona ( „Fotomėja“  )  :

„ Aš nei pritariu, nei nepritariu. Manau, kad žmonės skirtingi, todėl ir suvokimas skirtingas. Vieniems tai atrodo nemandagu, o kiti, turbū,t čia nieko nemandagaus neįžvelgia. Taip, man irgi taip daug kas parašo:  pirmiausia klausia kainos – čia svarbiausia žmonėms. Tačiau, mes kiekvienas galime pasirinkti klientą, o pagal kokius kriterijus jį pasirinkti –  čia jau kiekvieno asmeninės nuostatos. Vieni galbūt atsirenka iškart pagal užklausimą, o kiti – susitikę ir pan. Kad ir kaip man parašytų, visada stengiuosi pati išlikti mandagi ir bendrauju taip, kaip norėčiau, kad su manimi bendrautų. “

Fotografė Jūratė Čiakienė:

„Visada malonu, atsakyti į gražiai parašytą laišką. Bet tam nesuteikiu be galo daug reikšmės. Visada susitinku su klientais asmeniškai, tuomet arba randi kalbą arba ne. Manau abi pusės suinteresuotos bendram ir maloniam  bendravimui vardan gero rezultato. Yra vienas dalykas, kuomet neatsakau klientams: kuomet žmogus , rašydamas užklausą, siunčia bendrą pasidomėjimą visiems fotografams, o jų sąrašas gali būti labai ilgas.  Tuomet suprantu, kad jie tikrai mano paslaugos neieško, o , galbūt,  net ir nesusipažinę su mano darbais. Čia priimu, kaip ne pagarbą fotografui…“

Fotografas Egidijus Narvydas (EGNA photography) :

„Kolegos Pauliaus pateikti pavyzdžiai visiskai atitiktų mano požiūrį į kliento ir paslaugos teikėjo  bendravimą. Man,  kaip ir mano klientams yra svarbu pirmas kontaktas, jis gali nulemti tolimesnį bendravimą. Kaip jau minėjo kolega Paulius, apie tuos,  kurie kreipiasi „zdrv kiek kainuoji“ ir pan. , manau,  mes fotografai būtume vieningos nuomonės – iš tokio kliento pagarbos ir rimtumo nesulauksi, tai ir neverta rutulioti toliau pokalbio. Man asmeniškai kolkas neteko susidurti su „Chamiško kraujo“ turinčiais klientais. Maniškiai visi buvo korektiški, diplomatiški bei pagarbą rodantys žmonės. Mano moto yra: Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi kiti elgtųsi!“

Renginių vedėjas Karolis Tiškevičius:

„Man čia panašu į problemų paieškas ten, kur jų nėra. Tikrai dažnai gaunu panašios faktūros užklausas ir mažiausiai kreipiu dėmesį į tai, kaip jos parašytos – su gramatinėmis klaidomis, lietuviškomis raidėmis ar mandagiai- nemandagiai. Daug svarbiau – informacija. Nepatinka – neatrašai, o dėl tokių dalykų kelti problemą – neturėjimas ką veikti. Nereikia supainioti gyvo bendravimo ir žinutės internete. Čia nematai nei žmogaus veido išraiškos, negirdi ir intonacijos, todėl mandagų – nemandagų įspūdį susidarai tik pats sau. Dirbdamas tokį darbą turi būti pripratęs prie žymiai rimtesnių „chamiškumo“ apraiškų, kad kreiptum dėmesį mažmožius. “

Vestuvių planuotoja Liucina Rimgailė:

„Oi, kaip sutinku su Pauliumi. Kaip ten bebūtų, nors klientas/užsakovas visuomet teisus, abipusė pagarba turi būti kaip savaime suprantamas dalykas. Kiekvienas savo srities atstovas per dieną gauna ne vieną užklausą. Iš jo tikimąsi asmeniško priėjimo, nešabloniško atsakymo, todėl natūralu, kad ir jam malonu, kai besikreipiantys taipogi peržiūri portfolio, pasidomi kaip dirba tam tikras profesionalas. Tuomet ir užklausos būna prasmingesnės, nes užsakovas gali konkrečiau nurodyti kas jam patinka ir t.t. Galų gale, dabar tikrai žymiai mažiau rašome ant popieriaus, tačiau tai nereiškia, jog turime tapti beraščiais. Tinkamos kalbos vartojimas, lietuviškų ir nelietuviškų raidžių rašymas, mano akimis žiūrint, parodo žmogaus išprusimą ir empatiją. Įsitraukimas, laiko skyrimas ir dėmesys iš abiejų pusių taipogi parodo pagarbą. Labai džiaugiuosi, jog dažniausiai mane supa puikiai šiuos dalykus suprantantys žmonės.“

Dekoratorė Roberta Drasutė:

„Taip, nuotakos kreipiasi su paklausimais ‘laba diena, kiek kainuoja dekoras?’ tiksliai nenurodydamos,  ko reikia. Ar tik šventės vietos puošimo, ar ir bažnyčios, ar reikės kvietimų, kaip dėl foto kampo ir kitų dekoruotinų objektų? O gal reikia tik floristinės dalies? Kokios gėlės – orchidėjos ar lauko? Dekoro samatą lemia daug daug aplinkybių, todėl tokiems užklausimams paprastai esu paruošusi bendrą kainoraštį, bet tuomet išnyksta šiltas ir gražus betarpiškas bendravimas, lieka tik formalumas. Klientai tiria rinką. Pastebėjau, kad žmonės su konkrečiais norais ir patikslinimais tampa klientais, su kuriais dirbame toliau“.

 

Komentarai